Uoslės galia
Uoslė yra vienas iš penkių pojūčių, bet kartais mes nesuvokiame, kad šis pojūtis yra pakankamai galingas, kad pakeistų mūsų elgseną, nuomonę ar nuotaiką. Per pastaruosius porą dešimtmečių mokslininkai įdėmiai tyrė kvapų poveikį. Rezultatai vienareikšmiškai teigia, kad aromatai tikrai įtakoja žmonių nuotaikas ir poelgius. Bet ar tikrai tas atradimas toks stulbinantis? Atsakymas vienareikšmiškas – ne. Kvapas yra vienas esminių elementų, siejančių žmogų su jo aplinka, ypač atsižvelgiant į tai, kad aromatai yra neatskiriamai susiję su beveik visais įvykiais žmogaus gyvenime. Priešingai nei vaizdus ar garsus, kvapus prisimename daug ilgiau, nes jie veikia žmogaus pasąmonę. Tyrimai rodo, kad žmogus prisimena 35% kvapų lyginant su 5% vaizdų, 2% garsų ir 1% prisilietimų. Aromatai glaudžiai siejasi su prisiminimais, todėl net po daugelio metų gali sukelti ilgesį ar džiaugsmą. Pavyzdžiui, mamos pyrago kvapas sukelia malonius vaikystės prisiminimus, mylimo žmogaus kvepalų aromatas primena romantiškas akimirkas, šieno kvapas prikelia iš atminties senelių kaimo vaizdus, o dūmų ar dujų kvapas priverčia mus kuo skubiau šauktis pagalbos. Tokius pavyzdžius galima dar ilgai vardyti.
Kvapas taip pat yra žmonių kultūros dalis. Kvepalai padeda mums pabrėžti asmenybę, įvaizdį, socialinę padėtį. Naudojamės aromaterapijos paslaugomis, norėdami atsipalaiduoti, užsimiršti, atgaivinti sielą ir kūną. Būtent dėl tų priežasčių, kvapas ir jo poveikis marketingo pasaulyje užima svarbią vietą ir yra vis tyrinėjamas. Argi ne gundanti perspektyva pasiekti klientą per jo pasąmonę ir išlikti jo atmintyje ilgam laikui? Žmonės naudoja kvepalus, norėdami išsiskirti, pabrėžti savo seksualumą arba pamaloninti šalia esančius žmones. Tai kodėl to negali daryti mūsų įmonės?
Neišnaudotas potencialas
Martin Lindstrom, pasaulinis sensorinio marketingo ekspertas, teigia, kad net 75% mūsų emocijų yra sukeliami būtent kvapo dėka. Taip pat, jo atlikti tyrimai įrodė, kad uoslė yra antras pojūtis po regos, kuriuo naudojamės norėdami susiorientuoti aplinkoje. Tuo tarpu net 83% reklamos bando pasiekti mus tik regos pojūčio dėka, 11% – klausos ir tik 6% lieka kitiems trims pojūčiams. Žmonės vis labiau darosi atsparesni reklamos antplūdžiui, ji niekuo neišsiskiria, todėl vis mažiau reklamos yra įsimenama. Tie patys tyrimai parodė, kad klientų lojalumas išauga 30%, kai yra naudojami du pojūčiai ir net 70%, kai įeina trys pojūčiai.